heyus Jump to content

Arvydas

Administratorius
  • Pranešimų skaičius

    19
  • Užsiregistravo

  • Paskutinį kartą lankėsi

Reputacija

0 Neutral

Apie Arvydas

  • Gimtadienis 08/12/1996

Paskutiniai profilyje apsilankė

Paskutinių lankytojų blokas yra išjungtas ir nebus rodomas kitiems nariams.

  1. Medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus suaugusius elninių žvėrių patinus (draudimas netaikomas medžiojant tauriųjų elnių antramečius patinus)) medžioti varant leidžiama nuo spalio 15 d. iki vasario 1 d., atsižvelgiant į Medžioklės taisyklių 15.2 punkte nustatytus atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių medžioklės terminus. Lapes, mangutus ir kanadines audines, miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus medžioti varant ne miškuose leidžiama nuo spalio 15 d. iki balandžio 15 d. Kitais Medžioklės taisyklių 11 punkte nurodytais medžioklės būdais tam tikrus medžiojamuosius gyvūnus medžioti leidžiama Medžioklės taisyklių 15.2 punkte nurodytais terminais; Briedžius Patinus – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams) Pateles – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 15 d. Antramečius patinus – nuo rugsėjo 1d. iki vasario 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams) Jauniklius – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d. Tauriuosius elnius Patinus (išskyrus antramečius) – nuo rugpjūčio 15 d. iki vasario 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams) Pateles – nuo spalio 1 d. iki sausio 15 d.; Jauniklius – nuo spalio 1 d. iki sausio 15 d.; Danielius Patinus – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams) Pateles – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Jauniklius – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d. Stirnas Patinus – nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams) Pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Šernus Visus metus Vilkus Nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 d. (išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau) Miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus Nuo liepos 1 d. iki balandžio 1 d. Barsukus Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1 d. Pilkuosius kiškius Nuo lapkričio 3 d. iki vasario 1 d. Bebrus Nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d. Želmenines ir baltakaktes žąsis Nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d. Didžiąsias ir rudagalves antis, dryžgalves ir rudagalves krykles, klykuoles Nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d. Kuoduotąsias antis, laukius Nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 15 d. Perkūno oželius, slankas Nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d. Kurapkas Nemedžiojama. Fazanus Nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 1 d. Keršulius Nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 1 d. Kovus, pilkąsias varnas Nuo liepos 1 d. iki kovo 1 d. Lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas, ondatras Visus metus
  2. Visus 2018-2019 metų medžioklės limitus rasite čia: https://www.miske.lt/wp-content/uploads/2018/05/Medziokles-limitai-2018-2019.pdf
  3. Arvydas

    Kas yra TAKSIDERMIJA?

    Medžioklės trofėjai daro įspūdį. Stebina, gąsdina, bet retai kam kyla klausimas, kas juos sukuria tokius gyvus, išsilaikančius dešimtmečius. Tado Ivanausko zoologijos muziejuje dar yra eksponatų nuo profesoriaus T.Ivanausko laikų. Trofėjų ir iškamšų gamybos meistrų, vadinamų taksidermistais, Lietuvoje - vos keliolika. Penki jų dirba Zoologijos muziejaus Biologinių preparatų ruošimo grupėje, kuriai vadovauja taksidermijos profesionalas Vasilijus Vasiliauskas. - Lietuvoje taksidermijos specialistų nerengia nė viena mokykla. Bet jų yra, jie žinomi ne tik Lietuvoje. Kas juos moko? - klausėme Vasilijaus VASILIAUSKO. - Taksidermija - tai profesija, kurios iki galo negali išmokti, dirbdamas visą gyvenimą. Mokomės vieni iš kitų. Susidomi ja daugiausia tie, kurie nuo vaikystės globojo ir slaugė žvėrelius, paukštelius. Nuo senų laikų į taksidermiją nebuvo tinkamo požiūrio. Profesorius T.Ivanauskas tuo metu ėjusiame žurnale „Mūsų gamta“ buvo nusprendęs paaiškinti, kaip patiems pasidaryti smulkių gyvūnėlių iškamšą. Turėjo išeiti ciklas straipsnių, bet išėjo tik vienas. Kilo „vėjas“, uždrausta šią veiklą propaguoti. Esą vaikai norės išmėginti, ims timpomis žvėrelius šaudyti, daryti iškamšas. - Jūs šį amatą puoselėjate jau 48 metus. Nuo ko viskas prasidėjo? - Iš vaikų namų papuoliau į internatą, iš ten - į profesinę mokyklą. Pabėgau, nes nenorėjau būti kranininku. Vėliau gavau pažymą, kad galiu dirbti Zoologijos muziejuje. Pats įsiprašiau, nes nuo vaikystės domėjausi gyvąja gamta. Pradėjau dirbti laborantu, vėliau vyr. laborantu, dabar vadovauju grupei. Šioje grupėje dirba ir mano sūnus Vygandas. Baigė aukštąją, bet nepabėgo į užsienį. Ilgai dirbu, bet vis mokausi iš jaunimo. Džiaugiuosi, jei mano mokiniai daugiau už mane pasiekia. Ne tik taksidermijos srityje. Dirbdamas muziejuje buvau subūręs tuomet populiarų jaunųjų ornitologų būrelį. Susirinkdavo pilna salė įvairaus amžiaus vaikų. Smagu, kad tuomet mano pamokų klausęs Ramūnas Grigonis baigęs mokslus sugrįžo į Zoo-logijos muziejų, o dabar jam vadovauja. Dainius Pauža tapo medicinos profesoriumi, Kęstutis Čepėnas - žinomas gamtos fotografas... Man pačiam teko mokytis iš taksidermijos šviesulio, žinomo ornitologo Leono Jezersko. Vienus metus teko bendrauti ir dirbti su T.Ivanausku. Didžiausiu mokytoju laikau Vytautą Mackevičių. Jį tėvu vadindavau, nes savo tikrojo tėvo neprisimenu. - Neįsigilinus sunku suprasti jūsų profesijos esmę. Kokių žinių reikia tam, ką darote? - Daugelio specialybių pagrindų į mūsų amatą sudėta. Turi nusimanyti apie skulptūrą, anatomiją perprasti, žvėries sudėjimą žinoti, sugebėti siūti, turėti statybininko darbo pagrindus, suprasti chemiją, fiziką, jausti meną. Iš pradžių, kai dar daug ko nežinojome, gamybos procesas buvo ilgas ir sudėtingas. Iš griaučių pasigamindavome žvėrelio maketą, po to kurdavome formą, formą aplipindavome skulptūriniu moliu. Vėliau eilė gipsui... Labai ilgai reikėtų aiškinti, bet nebeliko reikalo. Tokiais metodais šiais laikais jau niekas nebedirba. Anksčiau darydami maketą iškamšoms naudojome molį, pjuvenas, linus. Nežinojome, kad yra poliuretanas, stiklo pluoštas, epoksidinė derva. Tik pavažinėję po pasaulį atradome naujas medžiagas. Anksčiau padarydavai briedžio, šerno galvą - vos du vyrai ją atkeldavo, dabar neša pasišokinėdami. - Ar viskas, ką padarote, patenka į zoologijos muziejų? - Į muziejų - didžioji dalis, bet atliekame ir medžiotojų, privačių asmenų užsakymus. Jei tik visus reikiamus dokumentus turi. Jei žvėrelis koks patenka po ratais, paukštis už laidų užkliuvęs žūva, o jį radęs žmogus nori iškamšą turėti, ateina ir užsisako. Nušovus elnią, reikia pateikti licenciją, kur, kada nušauta. Kai žmogus atneša žuvusį į Raudonąją knygą įrašytą gyvūną, išklausinėjame, kur jis rastas, kada, kaip. Paaiškiname, kad paruoštas eksponatas nebus grąžintas, o pateks į muziejaus ekspoziciją. Bet bus parašyta jį padovanojusio žmogaus pavardė. Daugiausia gyvūnėlių į mūsų rankas pakliūva iš ekspedicijų. - Kiek užtrunka vienos iškamšos pagaminimas? - Įvairiai. Tai nėra greitas darbas. Paukščio iškamšą pagaminame maždaug per vieną, dvi savaites, žinduolio galvos paruošimas užtrunka tris, keturis mėnesius, kartais - pusę metų. Kai kurios technologijos yra ilgos. - Dirbate tik su paukščiais ir žinduoliais? - Ir su žuvimis. Šiuo metu ruošiama 200 kilogramų svėrusio atlantinio oto iškamša. Kiek žinoma, tai trečia pagal dydį pasaulyje sugauta šios rūšies žuvis. 2013 m. balandį Norvegijoje milžiną pagavę lietuviai padovanojo mūsų muziejui. Norėjo, kad eksponatas liktų Lietuvoje. Prie iškamšos jau beveik ketverius metus dirba Viktoras Danienka. Jis anksčiau nieko panašaus nėra daręs, bet mėgina. Darbas labai sudėtingas. - Kokio trofėjaus parengimą pavadintumėte sunkiausiu? - Lėlio. Dėl odos plonumo. Atrodo, paukštelis nemažas, bet labai sudėtinga iškamšą padaryti. Ką reiškia vien lėliui odą nuimti. Tarsi šlapią tualetinį popierių vyniotum saugodamas, kad nesuplyštų... Gerai, kad paukštelis neriebus, bet pasitaiko ir labai riebių. Tada problema didžiulė. - Kiek trofėjų iškamšų esate pagaminęs? - Nesu skaičiavęs. Nežinau, kiek dar teks padaryti. Kiek gausiu, tiek darysiu. Būna, kad eksponatas atkeliauja iš kitų jūrų muziejų ir mes turime jį paruošti.
  4. Medžioklei naudojami šunys Terjerai ir taksai Iš terjerų Lietuvos medžiotojai daugiausiai augina šiurksčiaplaukius foksterjerus ir jagdterjerus. Trumpaplaukių foksterjerų ir ypač Velso terjerų augina mažiau. Su terjerais urvuose medžiojamos lapės, mangutai, barsukai, bebrai. Urve besislepiantį žvėrelį jie išvaro, o neretai net pagauna ir išvelka. Šie šunys yra universalūs, todėl atitinkamai išmokinti gali būti naudojami kanopinių žvėrių ir paukščių medžioklėse, neblogai seka sužeisto žvėries kraujo pėdsaku. Dėl įgimto azarto noriai eina į vandenį. Tai nedidelio ūgio, energingi, medžioklėje drąsūs, aršūs ir azartiški, turintys didelius ir stiprius nasrus šunys. Reikalui esant, už uodegos jie traukiami iš urvo. Terjerai dėl nedidelio ūgio tinkami auginti mažose patalpose, tada neretai juos augina miestuose gyvenantys medžiotojai. Šiurkščiaplaukis ir trumpaplaukis foksterjerai. Labai viena kitai artimos Anglijoje išvestos šunų veislės. Skiriasi tik kailiu. Šiurkščiaplaukių foksterjerų plaukas ilgas, tankus, šiurkštus, kiek panašus į šerius. Snukio galas apaugęs kiek pailgėjusiais plaukais. Todėl šuo atrodo ūsuotas ir barzdotas. Juos būtina pastoviai triminguoti. Trumpaplaukių foksterjerų plaukas trumpas, lygus, prigludęs prie kūno. Foksterjerai nedidelio ūgio. Kūno siluetas kvadrato formos. Kaklas gana ilgas, raumeningas. Taip pat gana ilgas ir snukis. Ausų galai nulinkę žemyn. Margi, dažniausiai trijų spalvų: baltos, juodos, rudos. Visada vyrauja balta spalva, kartais būna beveik ištisai balti. Jagdterjeras. Palyginus nesena, Vokietijos medžiotojų išvesta veislė. Tai labai universalūs ir azartiški šunys. Juodi su rudomis dėmėmis ant krūtinės, kojų. Taksai. Nedideli, trumpomis, stipriomis, pritaikytomis rausti žemę, kojomis. Liemuo ilgas. Uodega taip pat ilga. Raumeningi, tvirtų kaulų. Dažniausiai juodi ir rudi. Juodi taksai turi rudas dėmes ant galvos ir kojų. Medžioklės instinktas stiprus. Pakankamai drąsūs ir ištvermingi. Turi gerą uoslę. Tai urviniai šunys. Su jais urvuose medžiojamos lapės, mangutai, barsukai, bebrai. Urve besislepiantį žvėrį jie išvaro, o neretai net pagauna ir išvelka. Taksai turi gerą uoslę ir lengvai seka pėdomis. Žvėrį persekioja lodami. Todėl kartais naudojami ir kaip skalikai. Žvėrys nuo šių mažų, trumpakojų ir negreitų šunų traukiasi nelabai bijodami, todėl ramiai, lėtai. Dėl nedidelio ūgio tinka auginti miesto sąlygomis. Trys taksų veislės: trumpaplaukiai, ilgaplaukiai ir šiurkščiaplaukiai. Jie skiriasi tik kailiu. Trumpaplaukių plaukas trumpas, prigludęs, kailis be vilnaplaukių. Ilgaplaukių plaukas ilgas, minkštas, tiesus arba kiek banguotas, kailis su tankiais vilnaplaukiais. Šiurkščiaplaukių plaukas šiurkštus, neilgas, tiesus, labai prigludęs prie kurio, ant smakro pailgėję plaukai sudaro nedidelius ūsus ir barzdą, virš akių ryškūs pailgėjusių plaukų antakiai. Kraujasekiai šunys Kraujasekiai – tai medžiokliniai šunys naudojami sužeistų kanopinių žvėrių suradimui pagal kraujo pėdsakus. Gali susekti žvėrį pagal paros ir netgi senesnį kraujo pėdsaką. Labiausiai žinomi bavarų ir Hanoverio kraujasekiai. Tai trumpaplaukiai, įvairių atspalvių rudos spalvos su ilgomis nukarusiomis ausimis šunys. Hanoverio kraujasekių ūgis iki 55 cm, o bavarų – iki 50 cm. Lietuvos medžiotojai šių veislių šunų palyginus su kitomis turimomis veislėmis kol kas turi nedaug. Kraujasekiais jie naudoja kitų veislių šunis. Tam geriausiai tinka jautriausią uoslę turinys šunys, dažniausiai kurtsharai ir dratharai. Tinka taksai, laikos, latvių skalikai, kartais ir kiti šunys. Kurtai ir skalikai Kurtai yra vieni iš pirmųjų medžioklinių šunų. Labai siauros „specializacijos“. Jų tėvynė – Azijos ir Europos pietūs. Charakteringas eksterjeras: „sausi“, „lengvi“, nukarusiomis ausimis, ilga siaura galva, išlenkta nugara, įtrauktu pilvu, ilgomis kojomis. Plaukas įvairus: trumpas, ilgas, lygus, banguotas. Stiprūs, be galo ištvermingi ir labai greiti (kai kurie trumpose distancijose bėga iki 90 km/ vai. greičiu). Puikaus regėjimo. Uoslė skirtingų veislių nevienodai išlavėjusi, bet daugiausia prasta. Su jais atviruose plotuose – plynuose laukuose, stepėse, pusdykumėse, dykumose – medžiojami kiškiai, lapės, smulkūs kanopiniai. Medžiojama be šautuvo. Kurtai turi pavyti, sugriebti ir nužudyti, bet nesudraskyti. Vydamiesi žvėrį neloja. Kurtų Lietuvoje nedaug ir tuos dažniausiai laiko ne medžiotojai, o šiaip šunų mylėtojai. Galimybės su šiais šunimis medžioti mūsų krašte ribotos, nes laukuose daug įvairiausių kliuvinių, į kuriuos šie greiti šunys gali atsitrenkti ir susižaloti. Labiausiai paplitusios šios kurtų veislės: rusų ilgaplaukiai kurtai, tazi (lažas, kazachų kurtas, Vidurinės Azijos kurtas), taiganai (Azijos kurtas, kirgizų kurtas), afganų kuriai. Rusų ilgaplaukis kurtus. Pats didžiausias ir greičiausias, bet tik nelabai ilgose distancijose (kitų veislių kurtai ne tokie greiti, bet labiau ištvermingi, ilgai gali persekioti žvėrį). Todėl tinka medžioklei, palyginti, nedideliuose atviruose plotuose. Labai stiprūs – sugebantis sulaikyti vilką. Kailis įvairių spalvų, plaukas ilgas, banguotas. Vydamasis žvėrį vadovaujasi vien regėjimu. Jį „pametęs iš akių“ grįžta pas šeimininką.. Veislė išvesta Rusijoje, bet po Spalio perversmo tėvynėje beveik išnyko. Išliko tik rusų emigrantų Anglijoje dėka. Tazi. Labai sena veislė. Stambūs, įvairių spalvų, trumpo plauko. Elegantiško stoto. Tipiškas dykumų kurtas. Ne toks greitas kaip rusų ilgaplaukis kurtas, be to, persekiodamas žvėrį, vadovaujasi ne vien regėjimu, bet ir uosle. Todėl dalinai tinka medžioklei Lietuvoje. Taiganas. Tai kalnų kurtas. Kiek smulkesnis. Turi nuokaras ant ausų, kojų. Gerai dirba ne tik regėjimu, bet ir uosle. „Pametęs iš akių“ žvėrį, pagal kvapą susiranda pėdsakus ir persekioja toliau. Bene vieninteliai iš kurtų, persekiojamą žvėrį aploja. Afganų kurtas. Labai sena veislė. Gimininga taiganui. Ilgo plauko. Skalikai Skalikai – viena iš seniausių medžioklinių šunų grupių. Iš skalikų kilę daug kitų medžioklinių šunų grupių ir veislių. Skalikų paskirtis – surasti žvėrį ar šviežius jo pėdsakus ir jį persekioti. Persekiodami skalija, todėl medžiotojas visada žino, kurlink bėga vejamas žvėris ir gali jam pastoti kelią. Skalikai turi gerą klausą ir puikiai išlavėjusią uoslę. Svarbiausios šių šunų savybės yra skalijimas, balsas, sekant karštais pėdsakais. Jų plaukas trumpas, lygus. Ausys nukarusios. Tai labai ištvermingi šunys. Su jais dažniausiai medžiojami kiškiai ir lapės. Tačiau dėl įvairių priežasčių sumažėjus galimybėms medžioti šiuos žvėris, skalikai vis plačiau naudojami ir medžiojant kanopinius žvėris (medžioklėse su varovais, sužeistų žvėrių paieškoje). Lietuvių skalikas. Veislė išvesta Lietuvos medžiotojų. Kažkada mūsų krašte buvo gana plačiai paplitę, bet vėliau, tarpukario metais, bemaž išnyko. Tik entuziastų dėka, šią veislę pavyko atkurti. Tai tvirti, kresni šunys. Juodi su rudomis kojomis ir tokios pačios spalvos dėmėmis ant snukio. Latvių skalikas. Smulkus. Juodas su rudu atspalviu. Toli žvėries neveja, todėl labai tinka kolektyvinėse medžioklėse miškuose medžiojant su varovais. Gerai seka kraujo pėdsaku. Estų skalikas. Nestambus, bet labai ištvermingas, judrus. Gerai persekioja žvėris. Baltas su juodomis, rudomis dėmėmis. Išvaizda labai primena rusų margąjį skaliką, tik už jį mažesnis. Todėl yra nuomonė, kad tai viena veislė (estų skalikas ir rusų margasis skalikas), tik skirtingos jų formos. Rusų skalikas. Stambus, stiprus, ištvermingas. Ramaus būdo. Tai viena iš seniausių Rusijos medžioklinių šunų veislių. Ten ir išvesta. Nugara juosva, kojos, papilvė ir galva ruda. Ant krūtinės gali būti baltų dėmių. Rusų margasis skalikas, stambus, stiprus, ištvermingas. Baltas su juodomis ir rudomis dėmėmis. Kojos ir papilvė balti. Veislė išvesta Rusijoje. Laikos Laikų tėvynė – Eurazijos šiaurės miškų zona. Ten su jomis medžiojami kailiniai žvėreliai, stambūs plėšrūnai, paukščiai. Lietuvoje šie šunys paplito neseniai, kai pagausėjo ir buvo pradėta medžioti daug kanopinių žvėrių. Tai stiprūs, tvirto kūno sudėjimo, energingi, drąsūs šunys. Charakteringi laikų požymiai yra pleišto pavidalo „sausa“ galva, stačios ausys, uodega užriesta taip, kad sudaro uždarą žiedą („riestainį“). Medžioklės instinktas išreikštas stipriai. Gera klausa, uoslė, regėjimas. Todėl lengvai ir savarankiškai aptinka žvėrį ar paukštį. Bėgantį žvėrį persekioja ir puldamos sustabdo be lojimo. Azartiškai aploja tik stovintį žvėrį (tupintį paukštį) ir, sukoncentruodamos jo dėmesį j save, suteikia galimybę medžiotojui prisėlinti prie žvėries (paukščio) šūvio atstumu. Sužeistą žvėrį suseka pagal kraujo pėdsaką. Suranda ir atneša nušautą ar tik pašautą paukštį. Vienodai gerai tinka medžioti visais metų sezonais. Laikos labai prisiriša prie šeimininko, nereiklios, žmonių nepuola. Dėl tankaus kailio tinka laikyti ir lauko sąlygomis. Laikų kailis tankus. Spalva labai įvairi: juodos, rudos, pilkos, baltos – vienspalvės ir margos. Skiriamos keturios laikų veislės: karelų – suomių (smulkiausia), rusų – europinė, Vakarų Sibiro (abi vidutinio dydžio) ir Rytų Sibiro (stambiausia). Retriveriai Retriveriai- medžioklinių šunų grupė skirta darbui po šūvio, jų kurių paskirtis- surasti ir atnešti sumedžiotus ir sužeistus paukščius bei žvėrelius (ypač tinka vandens paukščių medžioklei). Maždaug 18 a. septintame dešimtmetyje susiformavo Lygiaplaukių (angl. Flat-Coated Retriever) ir Garbanotojų (angl. Curly-Coated Retriever) retriverių veislių protėviai. Dešimtmečiu vėliau medžioklėje buvo pradėti naudoti ir iš Niufaudlendo atvežti Labradoro ir Auksaspalvių retriverių protėviai. Plintant medžiojamų paukščių veisimui nelaisvėje ir tokių paukščių medžioklei, plito ir retriveriai, ypač Prancūzijoje, Belgijoje, Danijoje. Šiuo metu retriveriai daugiausiai naudojami medžiojant paukščius – aportavimui ir darbui vandenyje. Tam jie tinka dėl savo didelės aistros darbui ir vandeniui, ramaus elgesio stovint numeryje, „minkšto“ sukandimo. Palyginti su kitomis medžioklinių šunų grupėmis, retriveriai Lietuvoje atsirado tik prieš 10-15 m. ir jų skaičius nuolat didėja. Retriveriai yra labai lengvai mokomi, valdomi ir jie turi itin didelį kontakto ir bendradarbiavimo su žmogumi poreikį. Paukštiniai šunys Paukštiniai medžiokliniai šunys yra išvesti medžioti paukščiams. Lietuvos medžiotojai laiko (labai nevienodai gausiai): spanielius, kurtsharus (vokiečių trumpaplaukis paukštinis šuo, trumpaplaukis vižlas), dratharus (vokiečių šiurkščiaplaukis paukštinis šuo, šiurkščiaplaukis paukštinis šuo, šiurkčšipplaukis vižlas), langharus (vokiečių ilgaplaukis paukštinis šuo, ilgaplaukis vižlas), pointerius, airių (raudonuosius) seterius, škotų (juoduosius) seterius arba gordonus, anglų (taškuotuosius) seterius. Vieni jų yra siauros specializacijos, todėl tinka tik paukščiams medžioti (pointeriai, seteriai), kiti (dratharai, kurtsharai) – pakankamai universalūs, todėl tinka ne tik paukščių medžioklėms. Be to, paukščių medžioklėse su pasisekimu naudojami ir ne paukštiniai, bet paukščius medžioti išmokyti kiti šunys (foksterjerai, jagdterjerai, laikos). Visos paukštinių šunų veislės pasižymi puikia uosle. Jų paskirtis aptikti (uosle) žolėje ar krūmuose besislepiančius paukščius, juos išbaidyti, atnešti, ar bent surasti nušautus. Daugelis paukštinių šunų (išskyrus spanielius), aptikę paukštį, akimirksniu sustoja (tilktis). Geras šuo iš tilkties pajuda (jei paukštis nenubėga ar nenuskrenda anksčiau) ir paukštį išbaido tik po medžiotojo komandos. Paukščiui pakilus skristi, jo nesiveja, o gulasi, kad medžiotojui nekliudytų šauti. Pakyla ir nušauto ar kito paukščio pradeda ieškoti taip pat tik po medžiotojo komandos. Spanieliai, aptikę paukštį, staigiu šuoliu jį išbaido iš karto, tilkties nedaro. Todėl spanieliai mokomi paukščius ieškoti mažesniame plote – ne toliau kaip šūvio atstumu nuo medžiotojo. Medžiojant be paukštinių šunų, daug sužeistų ar net mirtinai nušautų paukščių nerandama. Todėl šiose medžioklėse pagal medžioklė reglamentavimą privaloma turėti paukštinį šunį. Be to, paukščių medžioklė su šunimis yra nepalyginamai gražesnė negu be jų. Spanielis. Vidutinio dydžio, palyginti, trumpų kojų, energingas, bet paklusnus, sumanus, lengvai dresuojamas. Noriai eina į vandenį. Tilkties nedaro. Veislė kilusi iš Ispanijos, bet galutinai suformuota Anglijoje. Būna įvairių spalvų: balti, juodi, rudi, margi. Ausys didelės, nukarę. Plaukas ilgas, lygus (ant ausų banguotas). Dėl nedidelio ūgio geriau tinka medžioklėms tokiose vietose, kur augalija žema, netanki. Tankiuose, aukštuose augalijos sąžalynuose gana greitai pavargsta. Tinka laikyti miesto sąlygomis. Kurtsharas. Gana stambus, tvirtas, ištvermingas. Noriai eina į vandenį. Veislė išvesta Vokietijoje. Plaukas trumpas. Kailis rusvai žilas, kavinis, baltas su rudomis dėmėmis. Ausys nukarusios, galai apvalūs. Dratharas. Kūno sudėjimu panašus į kurtsharą, bet plaukas ilgesnis, šiurkštesnis. Kailis pilkai rudas, kavinis, taškuotas ar dėmėtas rudomis dėmėmis. Ausys apvalios, nukarusios. Pointeris. Stambus, stipraus kūno sudėjimo, temperamentingas, bet nepiktas. Pasižymi tvirta tilktimi. Veislė labai specializuota, išvesta Anglijoje. Kailis juodas, gelsvas, „dūminis“, margas. Ausys nukarusios, trikampio formos. Airių seteris. Vidutinio dydžio, ištvermingas, labai gražus. Temperamentingas, bet lengvai dresiruojamas. Stipriai prisiriša prie šeimininko ir nepatiklus pašaliniams žmonėms. Pasižymi tvirta, gražia tilktimi. Medžioklėje labai energingas. Kailis kaštoninis, blizgantis. Uodegos apatinė pusė, krūtinė, kojų užpakalinės pusės, ausys apaugę gerokai ilgesniais, kiek banguotais plaukais. Anglų seteris. Siluetu panašus į airių seterį. Tvirtas, judrus, energingas, bet nepiktas. Pasižymi geromis medžioklinėmis savybėmis. Kailis tankus, „šilkinis“. Spalva balta su didesniais ar mažesniais juodais taškais, dėmėmis. Išties elegantiškos išvaizdos. Škotų seteris. Siluetu panašus į kitus seterius, bet pats stambiausias iš jų. Tvirtas, raumeningas. Kailis tankus, blizgantis. Plaukas kiek banguotas arba lygus. Juodas su aiškiais rudo atspalvio plotais. Gali būti truputį balto ant krūtinės ar (ir) kojų. Medžiokliniai šunys (visų veislių), dalyvaujantys medžioklėje, turi būti įregistruoti Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Šunų savininkai medžioklėje privalo turėti šuns registracijos pažymėjimą. Medžioti su neįregistruotais šunimis draudžiama. Medžioklinio šuns pasirinkimas, priežiūra, mokymas Šuniukas įsigyjamas tik iš veislinės, su kilmės dokumentais kalės lizdo. Šuns veislė pasirenkama pagal medžiojamų žvėrių ir paukščių gausumą medžioklės plotuose ar pagal medžiotojo norą medžioti vienus ar kitus gyvūnus. Iš lizdo pasirenkamas energingas, švariu kailiu ir su geru dantų sukandimu šuniukas. Geriausi šuniukai būna trečio ar ketvirto lizdo. Nepatartina imti šuniukų iš kalės, jei ji buvo sukergta jaunesnė negu pusantrų metų, ir senesnių kaip aštuonerių, devynerių metų kalių. Šuniukas turi turėti pastovią maitinimo ir poilsio vietą (guolį). Nuo vieno iki dviejų mėnesių amžiaus šuniukas maitinamas 6 kartus per dieną, nuo dviejų iki keturių – 5, nuo keturių iki šešių – 4, nuo šešių iki dvylikos mėnesių amžiaus – 3 kartus. Trijų mėnesių amžiaus šuniuką galima pradėti pratinti prie antkaklio ir pasaitėlio. Šuniuką reikia išmokyti vykdyti komandas „negalima“, „pas mane“, „greta“, „imk“, „sėsk“, „gulk“, „stok“, „atnešk“. Skalikų šuniuką reikia išmokyti atbėgti į rago balsą. Šuniuką reikia pripratinti prie šūvio, naminių paukščių ir gyvulių. Nuo 6 – 8 mėnesių amžiaus šuniuką galima pradėti mokyti medžioklėje. Medžioklinius šunis tam tikram medžioklės būdui parengti arba lauko bandymus, varžybas medžioklės plotuose natūraliomis sąlygomis vykdyti leidžiama tik leidžiamu šiais būdais medžioti terminu. Šiems renginiams medžioklės plotuose organizuoti privaloma turėti visus medžioklei būtinus dokumentus. Kitais atvejais medžioklės plotuose šunys vedžiojami tik su pavadėliais. Draudžiamu medžioti laiku ar kitų naudotojų ir savininkų medžioklės plotuose sutikti palaidi medžiokliniai, tarnybiniai ir kiti grynaveisliai šunys sugaunami, o jų savininkai privalo atlyginti šuns laikymo išlaidas ir jo padarytą medžiojamajai faunai žalą. Jeigu žalą darančio šuns sugauti nepavyksta, jį galima sunaikinti, o šuns savininkas baudžiamas Medžioklės taisyklėse numatyta tvarka. Kiti medžioklės plotuose be savininko surasti šunys laikomi valkataujančiais ir jiems taikomos beglobių gyvūnų priežiūros taisyklės. Šių šunų savininkai kiekvienu atveju atlygina pagal nustatytuosius įkainius medžiojamajai faunai padarytą žalą. Už medžioklėje nušautą grynaveislį šunį atlygina kaltininkas pagal nustatytuosius įkainius, arba abipusiu susitarimu. Medžioklinių šunų lauko bandymai, apžiūros, parodos. Lauko bandymuose įvertinamas šunų tinkamumas medžioklei. Tam tikslui panaudojami dirbtiniai urvai su gyva lape ar barsuku, aptvarai su šernu. Ekspertai taip pat gali įvertinti šunų darbą ir natūraliomis sąlygomis, specialios medžioklės metu. Medžioklinių šunų parodos būna įvairaus lygio: miesto, rajono, regiono, šalies, tarptautinės. Tai yra gera priemonė ir proga įvertinti medžioklinės šunininkystės būklę, pasiekimus ir trūkumus, pasikeisti patyrimu, pasimokyti. Visi parodoje dalyvaujantys šunys privalo būti paskiepyti. Ringe įvertinamas jų eksterjeras – veislinės savybės, išsivystymas pagal veislei būdingus požymius. Tai atlieka specialistai kinologai – ekspertai pagal Tarptautinės kinologų federacijos (FC) nuostatus. Geriausi šunys apdovanojami medaliais. Per apžiūras medžiokliniai šunys įvertinami kompleksiškai: ir pagal eksterjerų, ii pagal lauko bandymų rezultatus. Apžiūros dažniausiai rengiamos pagal šunų grupes: pvz.: skalikų, laikų, urvinių, paukštinių ir t.t.
  5. Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje (Kauno r.) kvepia šienas, kaukši plaktukai, dūzgia grąžtai – kasdien besikeičiantys savanoriai medžiotojai rengia eksponatus didžiulei Medžioklės parodai. Jos atidarymas – birželio 23 d., iki to laiko reikia parengti eksponavimui daugiau nei 1500 trofėjų. Medžioklės paroda Raudondvaryje, kurio dvaro menų inkubatorius svetingai atvėrė duris dviejų organizacijų – medžiotojų sąjungos „Gamta“ ir Sūduvos medžiotojų sąjungos – projektui, skirta atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečiui. Parodos atidarymo dieną, birželio 23-ąją, bus ir šv. Mišios, ir eisena į Raudondvario dvarą su vėliavomis, trimitais, kariškiais. Per visą Medžioklės parodos Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje laiką, iki rugpjūčio 4 d., vyks paskaitos, pokalbiai, praktiniai mokymai. Koncertuos medžioklės ragų ansamblis, bus mokoma pažinti laukinius paukščius, išgyventi miške pasiklydus, prisivilioti tauriuosius elnius ir stirninus, supažindinama su medžioklės kultūra ir medžiotojo įvaizdžiu visuomenėje, su medžioklinių šunų veislėmis, su retomis, saugomomis gyvūnų rūšimis, naudingų žinių žemės ir miškų savininkams suteiks teisininkas. Parodos lankytojams bus pateikta išsami informacija apie pagrindinių Lietuvoje gyvenančių gyvūnų biologiją, o budintys medžioklės trofėjų ekspertai galės atsakyti į klausimus. Daugiau nei pusantro tūkstančio trofėjų, kuriuos išvys parodos lankytojai, surinkti daugiausiai iš Lietuvos miškų ir laukų, bet kai kurie atkeliavo ir iš Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos bei iš septynių Afrikos valstybių, kuriose leidžiama medžioti. Parodos lankytojai išvys šimtus eksponatų – nuo stirninų, elnių, danielių, briedžių ragų, šerno ilčių iki žirafos, antilopės, liūto ar Marko Polo trofėjų. Vis dėlto pagal ES standartus nebus eksponuojami trofėjai iš tų sumedžiotų gyvūnų, kurių viešas demonstravimas draudžiamas: rudosios meškos, lūšies, plėšrių paukščių ir pan. Lankytojai galės ne tik susipažinti su didžiojoje salėje eksponuojamais trofėjais, kurių kiekvienas bus paženklintas lentele su medžiotojo pavarde ir trofėjui skirtais balais, bet, užsukę į gretimą salę, praturtinti žinias apie Lietuvos medžioklės istoriją. „Šioje mūsų atkurtos valstybės šimtmečiui skirtoje parodoje didelį dėmesį skirsime edukacijai, – pasakojo vienas Medžioklės parodos organizatorių, Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas. – Parodysime, kaip glaudžiai visą laiką buvo susijusios medžioklė ir Lietuvos visuomenės raida. Šią neįkainojamą istorinę medžiagą surinko Algirdas Brukas.“ „Egzistuoja dviejų rūšių medžiotojai, – aiškino R.Ribačiauskas. – Tai medžiotojai – gamtos globėjai ir medžiotojai – mėsininkai arba šauliai. Medžiotojai – gamtos globėjai – saugo gyvūnus, puikiai išmano jų biologiją, maitina per sunkmetį, o už globą leidžia sau pasiimti vieną kitą trofėjų, nepakenkiant populiacijai, bet prisidedant prie protingo jos reguliavimo. O tie, kuriuos vadinu mėsininkais, tik teršia medžiotojų vardą ir kuria blogą, visuomenę pykdantį įvaizdį. Džiaugiuosi, kad tokių medžiotojų yra nepalyginti mažiau nei tų, kurie su gamta draugauja. Tik tokių medžiotojų dėka Lietuvoje šiandien gyvena stumbrai, taurieji elniai, bebrai, danieliai, aptvaruose laikomi muflonai ir dėmėtieji elniai, kurie anksčiau buvo iš dalies ar visai išnaikinti.“ Parodos rengėjų tikslas – supažindinti lankytojus su Lietuvos medžioklės istorija, kultūra ir perspektyva.
  6. Arvydas

    Kiškio taukai

    Taukai turi didelę reikšmę kaip at­sarginė organizmo medžiaga ir yra svarbus energijos šaltinis, ypač šal­tuoju metų laiku. Nustatyta, kad, oksiduojantis gramui riebalų gyvulio organizme, išsiskiria apie 9,3 kalorijos energijos. Daugiausia rezervinių riebalų kiš­kiams atsideda, kaip taukiniai audi­niai. Paodiniuose audiniuose atsidėję taukai apsaugo kiškį nuo peršalimo. Kiškio taukai yra organinis junginys, įeinantis į audinių sudėtį. Jie suda­ryti iš sudėtingų medžiagų, kurių pa­grindinę dalį sudaro trigliceridai ir daugiau kaip pusšimtis įvairių rieba­linių rūgščių. Kiškio, kaip ir kitų gy­vūnų, taukų sudėtis priklauso nuo pašarų sudėties. O kiškių pašarai la­bai įvairūs. Vienu iš svarbiausių ele­mentų kiškio taukuose yra apie dvide­šimt neprisotintų riebalinių rūgščių. Jos padeda apsaugoti organizmą nuo aterosklerozės. Be to, šios riebalinės rūgštys padidina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms, jonizuojančiai ra­diacijai ir suaktyvina tiaminų, askorbininės rūgšties, karotino ir kitų vita­minų veikimą, Be to, kiškio taukai turi gyvybiškai svarbių ir biologiškai ver­tingų medžiagų — vitaminų, fosfatidų, sterinų ir antibakterinių bei prieš­uždegiminių medžiagų. Iš kiškio taukuose esančių sterinų ypač svarbus yra cholesterinas. Nors cholesterinas yra viešai kaltinamas aterosklerozės sukėlimu, tačiau yra svarbus tuo, jog iš jo gaminasi ant­inksčių žievės hormonai, vitaminas D, ir kitos biologiškai aktyvios me­džiagos. Cholesterinas suriša hemolitinius nuodus, saponinus, o taip pat ir bakterijų bei parazitų hemotoksinus. Kiškiams daugiausia taukų susikau­pia apie inkstus, o kai jie itin riebūs — paodyje ir ant sprando. Kiškio taukai jau nuo seno mūsų krašte yra naudojami liaudies medici­noje. Jais gydomos po nušalimo ar nudegimo atsiradę žaizdos, patepus greičiau išlenda įstrigusi rakštis. Įtrinimas kiškio taukais dažnai padeda nuo sąnarių ir strėnų skausmo. Sumaišyti su kitais vaistais, kiškio taukai malši­na radikulito ir išijų skausmus. Jau nuo seno medžiotojai žino, kad pervargus po sunkios medžioklės, kada gelia blauzdas, pakanka jas įtrinti kiškio taukais, šiltai apvynioti vilnone skara, ir iš ryto skausmo kaip nebūta. Po sumušimų ar uždegimų likę kie­ti sustorėjimai raumenyse taip pat dažnai išnyksta keletą kartų juos įtrynus kiškio taukais. Žinoma, stebuklų nebūna, bet įtrinimai kiškio taukais dažniausiai žmo­nėms padeda ir neteko girdėti, kad šis liaudies pripažintas vaistas kam nors būtų pakenkęs. Medžiotojai tai žino ir kai kurie kiš­kio taukus surenka. Tačiau labai svarbu teisingai juos paruošti ilgesniam laikymui. Šviežius ir nelydytus kiškio taukus ilgai išlai­kyti negalima, nes gana greitai jie hidrolizuojasi ir oksiduojasi. Tokių taukų kvapas būna nemalonus. Juose atsiranda įvairių rūgščių, ir jų gydo­mosios savybės sumažėja. Geriausia šviežius kiškio taukus smulkiai supjaustyti ir išlydyti. Teisin­gai išlydyti kiškio taukai turi būti švie­sūs su rusvu atspalviu. Atvėsę taukai supilami į tamsaus stiklo, sandariai už­daromus indus. Laikant šaldytuve, kiš­kio taukų gydomosios savybės nepra­nyksta ilgiau kaip metus.
  7. Visus, besidominčius medžioklinėmis šunų veislėmis, kviečiame į seminarus, mokymus. Šuo – geriausiais žmogaus draugas. Tam, kad šis visiems gerai žinomas teiginys būtų tiesa, reikia turėti nemažai žinių ir patirties. Norinčius tobulėti kinologijos srityje, kviečiame dalyvauti seminaruose, mokymuose, diskusijose. Detalesnė informacija el. paštu info@medziotojui.lt
  8. Medžioklės trofėjų eksperto kursai. Medžioklės trofėjų ekspertas – asmuo, specialiai pasirengęs bei turintis praktinės patirties vertinti medžioklės trofėjus. Tad baigę šiuos kursus, jūs oficialiai galėsite vertinti medžioklės trofėjus. Detalesnė informacija telefonu 8 698 15727 Raimondas Ribačiauskas, arba el. paštu info@medziotojui.lt
  9. Medžiotojo selekcininko kursai. Kursai medžiotojams selekcinininkams trunka 25 akademines valandas. Vieta – išklausyti kursus jūs galite viename iš šių miestų: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Alytuje, Panevėžyje, Kėdainiuose, Elektrėnuose ar Marijampolėje. Taip pat susirinkus 10 ir daugiau žmonių grupei kursai gali būti organizuojami bet kurioje Lietuvos vietoje, bet kuriuo metu. Detalesnė informacija telefonu 8 698 15727 Raimondas Ribačiauskas, arba el. paštu info@medziotojui.lt
  10. Arvydas

    Medžiotojų kursai 2019

    Medžiotojo kursai. Kursai medžiotojams trunka 72 akademines valandas. Vieta – išklausyti kursus jūs galite viename iš šių miestų: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Alytuje, Panevėžyje, Kėdainiuose, Elektrėnuose ar Marijampolėje. Taip pat susirinkus 10 ir daugiau žmonių grupei kursai gali būti organizuojami bet kurioje Lietuvos vietoje, bet kuriuo metu. Detalesnė informacija telefonu 8 698 15727 Raimondas Ribačiauskas, arba el. paštu info@medziotojui.lt
  11. Arvydas

    FORUMO TAISYKLĖS

    Bendros nuostatos Kiekvieno forumo dalyvio nuomonė turi būti gerbiama. Diskusijų metu privaloma laikytis visų etikos normų: nesikeikti, neįžeidinėti ir negrąsinti. Pranešimai, pažeidę šią taisyklę, bus trinami be jokio perspėjimo, o jų autoriai baudžiami. Trumpi ir neinformatyvūs (nepateikiantys jokios nuomonės, argumentų ar informacijos) pranešimai forume yra draudžiami. Tai galioja ir „Parašyk man AŽ (PM)" tipo žinutėms. Temos turi būti kuriamos tik joms skirtuose forumuose ir prieš tai būtina patikrinti, ar panašia tema dar nebuvo diskutuota anksčiau. Draudžiama skelbti tą pačią temą keliose diskusijų skiltyse vienu metu. Temų pavadinimai turi būti prasmingi ir aiškūs. Antraštė yra netinkama tuomet, jeigu vien iš jos negalima suprasti, apie ką tiksliai temoje yra diskutuojama. Tokie temų pavadinimai, kaip „Turiu klausimą arba „Reikia pagalbos" smarkiai sumažina tikimybę sulaukti greito atsakymo. Temų pavadinimai negali būti VISOMIS DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS. Draudžiama rašyti kelis pranešimus iš eilės toje pačioje temoje, siekiant padidinti jos populiarumą, išskyrus tuos atvejus, kai pateikiama nauja informacija. Griežtai draudžiama redaguoti pranešimus su moderatorių ar administratorių pastabomis. Savo temos sunaikinimas, ištrinant jos antraštę ir pirmojo pranešimo turinį, yra draudžiamas. Turint tam priežastį ir norint, kad tema būtų pašalinta iš forumo, reikia informuoti administraciją paspaudus mygtuką „Pranešti" (jei tema yra forumo turguje, autorius prie temos pavadinimo turi pasirinkti BAIGTA kai pasiūlymas jau nebegalioja). Draudžiama raginti kitus narius skirti reputacijos taškus už pranešimą („Jeigu jums patiko mano pranešimas, paspauskite pliusą"). Kiekvienas narys prisiima visišką atsakomybę už savo skelbiamą turinį šiame forume. Visas šiame forume esantis turinys (narių parašyti pranešimai, atsiliepimai, įkeltos bylos ir kita) yra Uždarbis.lt nuosavybė. Pinigai už suteiktas paslaugas (tapatybės patvirtinimą, reklamą, skelbimus) nėra grąžinami net ir tuo atveju, jei narys pašalinamas iš forumo. Slapyvardis gali būti sudarytas tik iš lotyniškų raidžių ir skaitmenų. Slapyvardis gali būti keičiamas tik vieną kartą (nebent yra keičiamos tik didžiosios/mažosios raidės). Narys gali prarasti savo slapyvardį, jei niekada nėra parašęs nei vieno pranešimo ir nebuvo prisijungęs prie Uždarbis.lt per paskutinius 24 mėnesius tuo atveju, kai to slapyvardžio nori kitas narys, turintis bent 500 reputacijos taškų ir užsiregistravęs bent prieš 24 mėnesius. Visos narių skelbiamos nuorodos ir prekės ženklai gali būti panaudoti partnerystės programose. Forumo dalyvių apribojimai Vienas asmuo gali turėti tik vieną Medziotojams.lt paskyrą. Aptikus, jog tas pats žmogus forume naudojasi keliais slapyvardžiais, visi jie bus nedelsiant užblokuoti, o jam pačiam uždrausta dalyvauti diskusijose neribotam laikui. Po kiekvienu dalyvio pranešimu rodomas jo parašas negali viršyti šių apribojimų: ne daugiau nei trys eilutės teksto ne didesniu nei standartiniu dydžiu esant 1024x768 ekrano rezoliucijai ir ne daugiau nei vienas paveiksliukas, kuris turi būti ne didesnis nei 468x60 px, ne sunkesnis nei 50 KB ir mirgėjimu neerzinantis kitų forumo dalyvių. Parašuose yra draudžiama viskas, kas draudžiama diskusijų pranešimuose. Masinis privačių žinučių siuntinėjimas yra netoleruojamas ir traktuojamas kaip labai grubus nusižengimas, už kurį narys yra iš karto šalinamas iš forumo be teisės sugrįžti. Draudžiama rašyti pranešimus vardu tų žmonių, kurie yra išmesti iš forumo arba kurių rašymo teisė yra sustabdyta. Taip pat draudžiama rašyti pranešimus nepasitvirtinusių tapatybės narių vardu tose skiltyse, kur tapatybės patvirtinimas reikalingas. Draudžiama savo Uždarbis.lt paskyra leisti naudotis kitiems žmonėms, jūs atsakote už savo paskyrą. Draudžiamos sritys Draudžiamas bet kokių sukčiavimo metodų propagavimas, pagalbos sukčiaujant prašymai ir suteikimai, sukčiavimui skirtų programų platinimas. Draudžiamas bet kokių azartinių žaidimų (lažybų) organizavimas, kuriose dalyvis turi atlikti piniginius pervedimus. Forume taip pat nepageidaujamos finansinės schemos, reikalaujančios masiškai investuoti į tam tikrą projektą ar sistemą. Pastarasis punktas skirtas apsisaugoti nuo piramidinių ir panašių apgavysčių sistemų, bet forumo administracija neskirs laiko aiškintis, ar organizuojama schema yra legali, ar ne. Legalios ar ne, minėtos finansinės schemos forume yra nepageidaujamos. Draudžiamas bet koks kitų portalų paskyrų, su jomis susijusių paslaugų (Facebook anketų, grupių, fanų grupių, pakvietimų), nelegaliai įsigytų skriptų ar programų (warez) pirkimas, pardavimas ar mainymas bei skelbimas nuorodų į tinklalapius, kuriuose tai daroma. Virtualių daiktų ir pinigų pardavimas taip pat draudžiamas, jei to neleidžia žaidimą kurianti kompanija (pavyzdžiui, RuneScape kūrėjai). Produktą platinti gali tik jo autorius arba teisėtas perpardavinėtojas (reseller), nebent produkto licencija leidžia tai daryti laisvai (produktas yra nemokamas). Draudžiamas bet kokio turinio, netinkamo nepilnamečiams (skirto tik suaugusiems), skelbimas. Šis draudimas taip pat galioja porno (adult) verslo propagavimui, su juo susijusių nuorodų ir skydelių rodymui. Draudžiamos diskusijos, susijusios su HYIP, PTR, PTC, Bux ir panašiomis programomis. Nuorodos į šias programas yra nepageidaujamos tiek dalyvių pranešimuose, tiek parašuose. Draudžiamas bet koks privatus paskolų prašymas ir siūlymas jas suteikti forumo nariams. Išimtis taikoma verslo paskoloms, kai verslas skolina verslui. Draudimas negalioja investicijų prašymams ir pasiūlymams, kai suteikiantis žmogus prisiima visą investavimo riziką ir gavėjas nesėkmės atveju nėra įsipareigojęs pinigų grąžinti. Draudžiama forumo narių prašyti teigiamai įvertinti bet kokį turinį (nuotrauką, straipsnį) kitose interneto svetainėse. Draudžiama viešinti bet kokią kitų žmonių asmeninę informaciją, įskaitant kito nario vardą ir pavardę. Nelegali veikla, sukčiavimai ir vagystės Žmonės, užsiimantys arba skatinantys neteisėtą veiklą (sukčiavimą, vagystes, brukalų (spam) siuntimą), forume yra nepageidaujami ir išmetami be jokio įspėjimo. Draudžiamas bet koks abejotiną legalumą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turinčių prekių (narkotinių ir panašaus poveikio medžiagų, ginklų, petardų, sprogmenų ir kt.) ir paslaugų pardavinėjimas, pirkimas ir reklamavimas. Forumo administracija nediskutuos, ar prekė ar paslauga yra legali, ar ne, – jei prekė kelia abejonių, vadinasi, forume ji yra nepageidaujama. Draudžiama naudoti bet kokias pagalbines programas/scriptus norint apeiti forumo draudimus (temų kėlimai ir panašiai). Uždarbis.lt administracija neprisiima atsakomybės už bet kokius narių patirtus nuostolius. Kiekvienas narys asmeniškai atsako už visus savo vykdomus sandorius šiame forume ir galimas jų pasėkmes. Skelbimai Temos, kuriose skelbiama apie parduodamas (perkamas) prekes (paslaugas) gali būti kuriamos tik forumo skelbimų skiltyse. Forume netoleruojamas kito žmogaus temos panaudojimas savo naudai (hijack) bei kenkimas temos autoriui pranešimais apie konkurentų teikiamas paslaugas. Komentarus po skelbimais galima rašyti tik tuo atveju, jei pasiūlymas jus domina. Visi kiti komentarai (pavyzdžiui, pasiūlymo kritikavimas) išskyrus tuos atvejus, kai temos autorius daro ką nors neteisėto, yra draudžiami. Pasibaigus skelbimo galiojimui, jo autorius privalo redaguoti savo sukurtą temą, pakeisdamas skelbimo veiksmą į „Baigta". Aukcionai Skelbiant aukcioną privaloma nurodyti: pradinę kainą (suma, nuo kurios prasideda kėlimai), mažiausią kainos kėlimo sumą (kėlimas mažesnė suma laikomas negaliojančiu) ir aukciono trukmę (konkretus laikas (data) arba laikotarpis, kuris turi praeiti nuo paskutinio kėlimo, kad būtų skelbiamas nugalėtojas). Neprivaloma nurodyti: „pirk dabar" kaina (suma, kurią pasiūlęs dalyvis iš karto laimi aukcioną). Aukcionui pasibaigus kėlimai nebe priimami, net jei ir yra pasiūloma didesnė suma. Laimėtoju laikomas dalyvis, pasiūlęs didžiausią sumą iki aukciono pabaigos, išskyrus tuos atvejus, kai pasiūloma „pirk dabar" kaina. Jei yra daugiau nei vienas žmogus, pasiūlęs „pirk dabar" kainą, laimėtoju laikomas tas, kuris tai padarė pirmasis, išskyrus tuos atvejus, kai laimėtojas neprieštarauja laimėjimą perleisti kitam dalyviui. Pradinė kaina turi būti tokia, už kurią sutiktumėte parduoti prekę. Rezervo sumos naudojimas yra neleidžiamas. Nepradėkite aukciono, jei nesate tikri, kad tikrai norite parduoti prekę. Aukciono metu griežtai draudžiama keisti aukciono pabaigos laiką ir „pirk dabar" kainą. Aukciono dalyviams draudžiama atsiimti savo kėlimus. Pardavimai Jeigu pirkėjui nusipirkus prekę paaiškėja, kad prekė turi defektą, kuris nebuvo paminėtas temoje, arba prekės išvaizda neatitinka pateiktos temoje (jeigu temoje buvo pateikta prekės nuotrauka), pardavėjas privalo pirkėjui paprašius grąžinti visus už prekę sumokėtus pinigus arba pakeisti prekę identiška be paminėtojo defekto. Jeigu pardavėjas parduoda neveikiančią prekę ir nėra žinoma, koks yra tikslus prekės gedimas, jis turi teisę nesutikti pirkėjui grąžinti pinigų bet kokio gedimo atveju ar jeigu paaiškėja, kad prekė nėra pataisoma. Pardavėjas turi teisę neatsakyti į temoje pateikiamus klausimus apie prekę. Pardavėjas, pasinaudojęs šia privilegija, privalo grąžinti pinigus nusipirkusiam prekę asmeniui jeigu prekė netenkina pirkėjo poreikių dėl dalyko, kuris buvo paminėtas klausime ir į kurį pardavėjas atsisakė atsakyti. Jeigu pardavėjas skelbimo temoje buvo nurodęs, kad nesuteikia pinigų grąžinimo garantijos ir pirkėjas nėra patenkintas preke dėl anksčiau paminėtų dalykų, pardavėjas turi teisę vietoje pinigų už prekę grąžinimo, pakeisti prekę identiška, tačiau be aptiktų defektų. Pardavėjas privalo skelbimo temoje nurodyti visus techninius ar programinius įrenginio apribojimus, dėl kurių pirkėjas gali neturėti galimybės pasinaudoti kažkuria įrenginio funkcija. Pardavėjas privalo skelbimo temoje pranešti jeigu kažkokio įrenginio techninio ar programinio apribojimo pardavimo momentu neįmanoma pašalinti ir dėl kurio naudojimasis kažkokiomis įrenginio funkcijomis pirkėjui gali būti neįmanomas. Jeigu pirkėjas ir pardavėjas prieš sandorį nesutaria kitaip, brokuota ar aprašymo neatitinkanti prekė gali būti grąžinta pardavėjui per 5 darbo dienas nuo tada, kai ji jį pasiekė. Atsiliepimų sistema Atsiliepimais leidžiama keistis tik už abipusius sandorius, kurie įvyko šiame forume. Jeigu forume niekur nėra užsimenama apie sandorį, narys negali už jį gauti nei teigiamo, nei neigiamo įvertinimo. Privaloma pateikti forumo temą, kaip atsiliepimo pagrįstumo įrodymą. Tuo atveju, jeigu nėra konkretaus viešo pranešimo atliktam veiksmui, galima nurodyti bendrą temą – skelbimą, kuriame dizaineris (programuotojas, keitėjas) ar kitas asmuo siūlo savo prekes ar paslaugas arba užsakovas (pirkėjas) skelbia apie ketinimą jas įsigyti. Kilus įtarimui, jog sandoris atliktas tik siekiant dirbtinai surinkti kuo didesni teigiamų atsiliepimų skaičių (pavyzdžiui, nemokamai dalinant pinigus forumo nariams), atsiliepimai bus pašalinti. Už tiesos neatitinkančius atsiliepimus yra baudžiama kaip už forumo taisyklių pažeidimus. Įspėjimų sistema Už kiekvieną taisyklių pažeidimą narys yra įspėjamas. Pagal turimą įspėjimų, ne senesnių nei 6 mėnesiai, skaičių taikomos atitinkamos nuobaudos: I įspėjimas: draudimas rašyti dvi dienas II įspėjimas: draudimas rašyti savaitę III įspėjimas: draudimas rašyti dvi savaites IV įspėjimas: draudimas rašyti mėnesį V įspėjimas: pašalinimas iš forumo Grubaus nusižengimo (sukčiavimo, vagystės) atveju narys yra šalinamas iš diskusijų iš karto. Moderatorius, atsižvelgęs į situaciją, gali skirti trumpesnį arba ilgesnį draudimo rašyti laikotarpį. Narys, praeityje buvęs išmestas iš forumo už rimtus nusižengimus (vagystes, sukčiavimą ir pan.) gali būti bet kada išmestas bendru administracijos sprendimu, kilus įtarimui dėl jo elgesio. Ginčai tarp narių Asmeniniai ginčai tarp narių turi vykti už forumo ribų. Jeigu to yra nepaisoma, abejoms šalims laikinai apribojamos rašymo teisės. Administratoriai nebus teisėjai, kurie sprendžia kas teisus, o kas ne. Išmestiems nariams – būdas sugrįžti Praėjus 6 mėnesiams po išmetimo (jei po paskyros užblokavimo nebuvo užfiksuota papildomų nusižengimų taisyklėms), narys gali rašyti prašymą forumo administracijai (info@medziotojams.lt) dėl leidimo sugrįžti į forumą, laiške būtinai nurodydamas savo slapyvardį. Prieš rašydamas prašymą buvęs narys privalo grąžinti visas skolas, jeigu jų turėjo kitiems forumo dalyviams. Tai vienintelis būdas sugrįžti. Iš forumo pašalintiems nariams draudžiama registruotis iš naujo – jei narys užsiregistruoja forume dar kartą, anksčiau ar vėliau tai paaiškėja ir jis vėl būna išmetamas. Rašykite prašymą – taip sutaupysite sau laiko. Iškilus problemoms Jei kilo problemų dėl moderatorių darbo, prisijungimo prie forumo, pranešimų rašymo ir panašiai, visuomet kreipkitės el. paštu info@medziotojams.lt Esant galimybėms, pridėkite kuo daugiau informacijos apie susiklosčiusią problemą. Tai gali būti nukopijuota teksto dalis, ekrano nuotrauka (screenshot) ar panaši informacija, kuri padėtų greičiau išspręsti susidariusias problemas. Taisyklių keitimas Medziotojams.lt turi teisę bet kada savo nuožiūra pakeisti šias taisykles, o tokie pakeitimai įsigalioja juos paskelbus šiame puslapyje.
  12. Medžioklės taisykles rasite šiame puslapyje. Taisyklės atsinaujina iškart su įsigaliojusiu pakeitimu. http://www.infolex.lt/ta/91288?ref=3
  13. Arvydas

    F-Class BTŠA I Etapas

    „F-Class BTŠA I etapas“ TOLIMOJO ŠAUDYMO VARŽYBOS VARŽYBŲ VIETA: VOLLIT ŠAUDYMO CENTRAS, Strazdai, Šiaulių rajonas. Koordinatės: 56.054995, 23.357769 VARŽYBŲ DATA IR LAIKAS: 2019 m. kovo mėn. 23 dieną, 10.00 val. Daugiau info: https://vollit.lt/varzybos/
  14. 1. SU ALUMI KEPTA ŽĄSIS Siuntėjas - Saulius Pluščiauskis Įkelta - 2005 01 18 Balsavo: 167 Taškai: 827 Balsavimas baigtas - 2005 12 23 RECEPTAS: Žąsis; Truputis džiovintų čiobrelių; 4-5 obuoliai; 3 riekės "Bočių" duonos; I didelis svogūnas; 1 butelis (0,5 1) šviesaus alaus; Druska, pipirai; 2 morkos, Pusė stiklinės lazdynų riešutų; Svogūnas arba poras. PARUOŠIMAS: Paruoštą žąsį pabarstome druska, pipirais, čiobreliais, įtriname ir palaikome per naktį. Obuolius ir duoną supjaustome kubeliais, susmulkiname svogūnus, suberiame riešutus, įdedame druskos, pipirų, čiobrelių ir išmaišome. Įdaro prikemšame žąsį, užsiuvame. Skardoje išdėliojame supjaustytą morką bei svogūnus, įdedame žąsį krūtine žemyn ir į skardą įpilame pusę butelio alaus. Kepame palaistydami kepimo sultimis 1,5 vai., po to žąsį apverčiame, supilame likusį alų ir dar kepame 1,5 val. nuolat palaistydami. Kad žąsies oda gražiai apkeptų, prieš baigiant kepti galima dar pabarstyti druska. Iš kepimo metu susidariusių sulčių, jas perkošus, įpylus grietinėlės ir vandenyje ištirpinto krakmolo bei užvirinus galima pagaminti skanų padažą. 2. KEPTAS ŠERNO KUMPIS Siuntėjas - Egidijus Balčiūnas Įkelta - 2005 03 01 Balsavo: 68 Taškai: 312 Balsavimas baigtas - 2005 12 23 RECEPTAS: Jauno šerno (geriausiai pirmamečio) kumpis; Druska; Morkos; Svogūnai; Česnakas; Žvėrienos prieskoniai; Mėsą minkštinanti druska; Kmynai; Džiovinti baravykai arba šviežūs pievagrybiai; Grietinė; Miltai; PARUOŠIMAS: Kumpis puse dienos mirkomas šaltame vandenyje, nuolat jį pakeičiant. Sumaišomi druska, žvėrienos prieskoniai, pjaustytos morkos, kapotas česnakas, žiupsnelis mėsą minkštinančios druskos ir kmynai. Šiuo mišiniu gerai įtrinamas kumpis ir uždengtame inde laikomas 1,5-2 paras vėsioje vietoje. Į kepimo skardą, kurioje bus kepamas kumpis, įpilame vandens, dedame kumpį, aplink apdedame bulves. Kepame apie 1,5-2 val. (Priklausomai nuo kumpio dydžio. Kad įsitikint ar iškepęs, geriausiai tikrinti smeigiant šakute) nuolat apverčiant ir aplaistant kepimo skysčiu. Reikalui esant, pripilame vandens. Išverdame džiovintus baravykus, ar pievagrybius. Dedame juos į keptuvę kartu su smulkiai pjaustytais svogūnais ir apkepiname kol svogūnai gražiai pageltonuos. Į keptuvę supilame perkoštą, kepimo metu likusį skystį, šiek tiek pakaitiname, padažą sutirštiname miltais, dedame grietinės. Valgomas karštas, su kartu keptomis bulvėmis apipiltas grybų padažu. Gero Apetito! 3. BEBRO UODEGA Siuntėjas - Algirdas Valantinas Įkelta - 2005 01 28 Balsavo: 46 Taškai: 224 Balsavimas baigtas - 2005 12 23 RECEPTAS: Bebro uodega (ne tik žvynuotoji , bet ir po kailiu esanti dalis); Druska; Česnakas; Malti pipirai; Lauro lapai; Kadagio uogos. PARUOŠIMAS: Bebro uodega gerai nuplaunama ir supjaustoma į 4-5 gabalus (priklausomai nuo uodegos dydžio). Į druską smulkiai supjaustome česnaką, suberiame pipirus ir kadagio uogas, sutrupiname lauro lapus. Šiuo mišiniu gausiai įtriname uodegos gabalus. Taip pat šiuo mišiniu pabarstomas į puodą dedamų uodegos gabalų kiekvienas sluoksnis. Uodegos laikomos dvi paras vėsioje vietoje. Rūkoma karštai apie 1-1,5 val. Valgomos atšąlusios. 4. DELIKATESINIAI SUMUŠTINIAI Siuntėjas - Rolandas Uldukis Įkelta - 2004 12 27 Balsavo: 17 Taškai: 58 Balsavimas baigtas - 2005 12 23 RECEPTAS: Ožys 1 vnt. Batonas 1 vnt. Sviestas 1 pak. Citrininė druska 1 pak. Pipirai 1 pak. Degtinė 1 but. Peilis 1 vnt. PARUOŠIMAS: Po medžioklės, kol lupami sumedžioti žvėrys išpjaunama ožio nugarinė, plonai supjaustoma, peilio ašmenimis gerai išmušama ir uždedama ant sutepto sviestu (dabar tokio nebėra tai gerai ir tepus riebus mišinys) batono riekės. Pabarstoma citrinine druska (negailint) ir pipirais (irgi negailint). Į kairę ranką imamas sumuštinis į dešinę degtinė. 5. RŪKYTAS BEBRAS Siuntėjas - Martynas Žilaitis Įkelta - 2005 01 24 Balsavo: 13 Taškai: 57 Balsavimas baigtas - 2005 12 23 RECEPTAS: Bebras; Česnakas (5-8 galvos); Juodieji ir kvapnieji pipirai (nesmulkinti); Lauro lapai; Malti pipirai; Žvėrienos prieskoniai (pagal skonį); Druska (pagal skonį); Cukrus (dvigubai mažiau nei druskos). PARUOŠIMAS: Kai bebrą išdarome, skerdieną susmulkiname į 4-8 gabalus (pagal bebro dydį). Įtriname prieskoniais: česnaku (gana daug, 4 gabalams 5-8 galvos), juodaisiais ir kvapniaisiais pipirais (nesmulkintais), lauro lapais, maltais pipirais, žvėrienos prieskoniais (pagal skonį), druska (pagal skonį), cukrumi (dvigubai mažiau nei druskos). Įtrynus ir uždengus, laikome vėsiai 1 parą. Vėliau pasiruošiame didelį puodą, pripilame vandens (tiek kad apsemtų mėsą), užviriname vandenį įdėję druskos, pipirų (nemaltų), lauro lapų ir t.t. Sudedame mėsą ir verdame kol mėsa pradės nertis nuo kaulo. Atvėsus mėsai sudedame į merlių ar moterišką pėdkelnę atskirais gabalais ir parūkome 2-3 valandas su drėgnomis alksninėmis malkomis. Labai skanu prie alus... 6. STIRNOS KEPENĖLĖS Siuntėjas - Artūras Ridikas Įkelta - 2005 02 24 Balsavo: 13 Taškai: 55 Balsavimas baigtas - 2005 12 23 RECEPTAS: Stirnos kepenėlės; 2 svogūnų galvos; 2 rūgštesni obuoliai (geriausia antaniniai); Aliejus kepimui; Raudonėlis; Truputis lauro lapelių; Pipirai; Druska. PARUOŠIMAS: Kepenėles supjaustyti kaip galima smulkiau, gerai perplauti vėsiu, bet ne per šaltu vandeniu ir nuvarvinti supylus į rėtį. Svogūnus smulkiai supjaustyti, supilti į keptuvę ir truputį pakepinti (ne per daug). Sudėti kepenėles ir pakepinti tiek, kad suminkštėtų, bet nenusausėtų. Po to (ne anksčiau!), sudėti prieskonius, druską ir gerai išmaišyti. Galiausiai ant viršaus supilti nuluptus ir labai plonai supjaustytus obuolius (tik nemaišyti), keptuvę uždengti dangčiu ir ant lėtos ugnies patroškinti kol suminkštės obuoliai. Paruošus, imti iš keptuvės nesumaišant obuolių sluoksnio ir dėti į lėkštes. Valgyti karštą. 7. ŽĄSIS SU SLYVOMIS. Siuntėjas - Saulius Pluščiauskis Įkelta - 2005 01 18 Balsavo: 10 Taškai: 50 Balsavimas baigtas - 2005 12 23 RECEPTAS: Žąsis; Apie 80 g riebalų: 600 g džiovintų (arba šviežių) slyvų; 3-4 kiaušinių baltymai; Stiklinė stiprios juodosios arbatos; Pagal skonį druskos, cukraus, pipirų; Citrinos sulčių' Paukštienos prieskonių. PARUOŠIMAS: Žąsį išdarinėti, įtrinti druska, įvairiais prieskoniais ir palaikyti 2-3 val. Paskui aptepti riebalais, apšlakstyti arbata ir kepti karštoje orkaitėje apie 2 val. Baigiant kepti, sudėti mirkytas džiovintas slyvas (arba standžias šviežias be kauliukų). Iškepusią žąsį šiek tiek atvėsinti, išimti stambius kaulus, mėsą supjaustyti gabaliukais. Gabaliukus sudėti į atsparų ugniai dubenį, apdėti slyvomis ir užpilti padažu. Padažas: skystį, kuriame kepė žąsis, atvėsinti, perkošti, įberti įvairių prieskonių. Kiaušinių baltymus išplakti, sumaišyti su skysčiu ir užpilti ant mėsos. Mėsą dar truputį pakepinti orkaitėje. Prie taip paruoštos žąsies labai dera biri ryžių košė. 8. RŪKYTAS "OŽIO" KUMPIS Siuntėjas - Martynas Žilaitis Įkelta - 2005 01 24 Balsavo: 10 Taškai: 48 Balsavimas baigtas - 2005 12 23 RECEPTAS: Stirnos kumpis (vientisas gabalas su kaulu); Česnakas (150g/5-6 galvos) (supjaustome išilgai, griežinėliais); Sumalti baltieji pipirai (pagal skonį) Sumalti kartieji pipirai (pagal skonį); Kadagio uogos; Lauro lapai; Druska. PARUOŠIMAS: Kumpį porai valandų užmerkiame į vandenį, kad nutrauktų kraują. Po poros valandų išimame ir supjaustome (5-10 įpjovų) išilgai beveik iki kaulo. Padarome įpjovas, kad galėtume sudėti ir įtrinti prieskonius. Į padarytas įpjovas barstome druską ir pipirus (druskos negailėti, jei megstate aštriai - tai ir pipirų priidedate daug). Vėliau, kai viskas padaryta, sudedame į tas pačias įpjovas česnako grežinėlius (tiek, kad galėtume iškloti visą vieną įpjovos pusę). Visa tai padarę sudedame į plastmasinę talpą, kad galėtume uždengti. Ruošinį apibarstome lauro lapais, druska, kadagio uogom ir uždengiame 2 paroms vėsioje vietoje. Po kiek laiko talpoje susidarys skystis, tai druskos darbas - jokiu būdu nenupilkite. Po 2 parų išimame ir apviniojame merliumi arba įdedame į moterišką pėdkelnę (su visais prieskoniais). Pakabiname į rūkyklą ir rūkome (karštai, alksninėmis malkomis, prieš baigiant rūkyti - su sausomis malkomis) tiek, kol nuo paviršiaus dings drėgmė. Valgyti atvėsusį, supjaustytą griežineliais skersai. Labai tinka prie degtinės ar alaus 9. BRIEDŽIO LŪPA DREBUČIUOSE Siuntėjas - Simonas Dumbrava Įkelta - 2005 01 03 Balsavo: 10 Taškai: 44 Balsavimas baigtas - 2005 12 23 RECEPTAS: Briedžio lūpos; Prieskoninės daržovės; 3 kvapnieji pipirai; Žiupsnelis imbiero; Svogūnas; 2 lauro lapai; 3 šaukštai acto; 3 šaukštai išbrinkinto žalatino arba briedžio kojų sultinio; 2 kietai virti kiaušiniai; 2 marinuoti grybai; 2 maži marinuoti agurkėliai; 8 stiklinės vandens; Druskos pagal skonį... PARUOŠIMAS: Labai gerai išvalyti briedžio lūpas ir išvirti pasūdytame vandenyje su prieskoniais, svogūnu, prieskoninėmis daržovėmis ir actu. Suminkštėjusią mėsą išimti ir supjaustyti plonais griežinėliais. Į virimo skystį įdėti želatinos arba įpilti briedžio kojų tiršto sultinio, leisti nusistovėti. Į formeles įdėti po keletą gabaliukų virtos lūpos, kietai virto kiaušinio, grybų gabaliukų, užpilti atvėsintu drebučių skysčiu ir atšaldyti. Išimtas iš formeliu ir papuoštas mažais marinuotais agurkėliais patiekti ant stalo. 10. ELNIO KEPENĖLĖS Siuntėjas - Stanislovas Balčiūnas Įkelta - 2005 01 20 Balsavo: 6 Taškai: 30 Balsavimas baigtas - 2005 12 23 RECEPTAS: Tinka bet kurių elninių žvėrių kepenėlės; Pipirai; Svogūnai; Druska; Sviestas; Miltai. PARUOŠIMAS: Medžiotojams grįžus namo, kol lupamas medžioklės laimikis, kepenėlės atiduodamos šeimininkei. Kepenėlės pjaustomos griežinėliais. Jokiu būdu nereikia plauti ir kuo kepenėlės šviežesnės, tuo skanesnės. Griežinėliai pabarstomi pipirais, pavoliojami miltuose ir kepami ant sviesto apie 8 min. Baigiant kepti, pabarstoma druska. Pakepinti svogūnai užpilami ant kepenėlių. Patiekiama dideliame dubenyje. Valgoma su duona ir raugintais kopūstais. Kuo medžiotojai daugiau išvargę ir išalkę, tuo šis patiekalas skanesnis. 11. KEPTOS SLANKOS Siuntėjas - Simonas Dumbrava Įkelta - 2005 01 03 Balsavo: 6 Taškai: 26 Balsavimas baigtas - 2005 12 23 RECEPTAS: 2 slankos; Ketvirtis citrinos; Gabalėlis rūkytų lašinukų; Malti juodieji pipirai; Kmynai; Druska; Obuolys; PARUOŠIMAS: Slankas nupešti, iškrosti, nuplauti šaltu vandeniu. Nudžiovinti. Vėliau įtrinti druska, pipirais, citrina ir 12 valandų palaikyti kambario temperatūroje. Prieš kepimą į slanką prikišama smulkiai supjaustytų obulių. Iš viršaus apsmaigstyti rūkytais lašinukais (plonai supjaustytais), apibarstyti kmynais. Įdėti į maišelį kepimui ir kepti apie 20min. Valgoma su daržovėmis, vaisiais. Geriausia užgert pusiau sausu raudonu vynu. 12. PLAUČIŲ UŽKANDĖLĖ Siuntėjas - Egidijus Balčiūnas Įkelta - 2005 01 19 Balsavo: 5 Taškai: 21 Balsavimas baigtas - 2005 12 23 RECEPTAS: Stirnos, arba jauno šerno plaučiai; Druska; Žvėrienos prieskoniai (Saldvos); Kvepiantieji ir kartieji pipirai; Česnakas; Džiūvėsėliai. PARUOŠIMAS: Plaučius supjaustome plonais griežinėliais (0,3-0,5 cm storio), kaip karbonadus. Nuplauname ir paliekame nuvarvėti. Nusausėjusius plaučių gabalėlius apibarstome druska, prieskoniais ir smulkiai kapotais česnakais. Per naktį palaikome šaldytuve. Kepame pavoliotus džiūvėsėliuose. Kepsneliai valgomi šalti, kaip užkanda prie alaus, ar ko stipresnio. Skanaus. 13. ŽVĖRIENOS SALOTOS SU MARINATU. Siuntėjas - Algimantas Juršys Įkelta - 2005 01 04 Balsavo: 6 Taškai: 20 Balsavimas baigtas - 2005 12 23 RECEPTAS: 300g paruoštos (keptos arba virtos) žvėrienos arba žvėrienos konservų; 200g apelsinų; Stiklinė marinato; Cukrus; Alyvų aliejus; Actas; Pipirai. PARUOŠIMAS: Apelsinus nulupti ir, suskirsčius skiltimis bei išėmus sėklas, supjaustyti. Mėsą susmulkinti ir sumaišyti su apelsinais. Viską užpilti marinatu. Marinatą padaryti iš alyvų aliejaus, acto, trupučio pipirų ir cukraus. (P.S. iš Archyvų - tai seni straipsniai, išsaugoti iš senų www.vollit.lt svetainių)
  15. Nuo neatmenamų laikų gyvuojančios medžioklės tradicijos, prieš kiekvieną medžioklės sezoną, priverčia vėl tankiau plakti medžiotojų širdis. Kiekvieno jų reginiuose iškyla gamtos vaizdiniai, bėgantys žvėrys, laukimo tyla, taiklūs ir “pro šalį” šūviai, na ir , žinoma, laimikiai. Kai žemę padengia sniegas, atrodo, ji turėtų ilsėtis, kaupti drėgmę ir laukti pavasarinio saulės spindulio, vėl ją prikelsiančio pirmajam želmeniui. Tačiau sniegu džiaugiasi ne tik poilsio ištroškusi žemė, džiaugiasi ir medžiotojai, o ypač kiškių medžioklės entuziastai. Kiškis, žvairys, ilgaausis, zuikis, trumpauodegis…Kokių tik vardų ir apibūdinimų neturi šis dažniausias medžioklių apkalbų personažas. Su juo siejamos tikros ir išgalvotos istorijos, kuriami anekdotai. Kuo gi ypatingas tas kiškis? Gal, kad humorą suprantantys medžiotojai pieš jį drąseni jaučiasi, kartais savo pasakojimuose net du-tris ilgaausius vienu šūviu paguldo. Jau nuo senų laikų kiškių medžioklės atidarymui parinkta iškart po Vėlinių minima šv.Huberto, medžiotojų globėjo, diena, tačiau pats jos smagumas – iškritus sniegui ir spaudžiant nedideliam šaltukui. Kiškių medžioklės tradicijos labai gilios ir senos. Kaip teigia biologijos mokslų kandidatas, medžioklės žinovas Rimatas Baleišis, prieškario ir pokario Lietuvoje stambiųjų žvėrių buvo labai mažai, o kiškių – daug, todėl pagrindinis medžiotojų laimikis ir būdavo ilgaausiai. Dabar gi, pasak mokslininko, kiškių praretėjo, o sumedžiojama jų tiek pat, kiek ir lapių. Kiškių medžiokė nuo kitų medžiojamų žvėrių ar paukščių medžioklių skiriasi medžioklės būdų įvairove. Naujos medžioklės taisyklės leidžia medžioti su kurtais, plėšriaisiais paukščiais . Galima sėlinti prie miegančių kiškių išsirikiavus grandine darant zigzagus į šonus, retkarčiais stabtelint apsižvalgyti: ilgaausis dažniausiai ir strykteli medžiotojui stabtelėjus. Galima pasirinkti medžioklę su varovais, šunimis. Netgi anksčiau taip griežtai draustas medžioklės būdas - vadinamasis "katilas" - ir tas legalizuotas. Pastarasis būdas - suvalkietiškas. Kadangi Suvalkijoje daug atvirų plotų, medžiotojai padaro didelį ratą ir visi artėja į centrą. Tuomet duodamas signalas ir kiškiai pliekiami išbėgę iš už rato ribos. Ūkininkai, žemų savininkai savo nuosavuose plotuose kiškio gali patykoti ir bokštelyje, šalia buvusio daržo, šieno stirtos ar žiemkenčių želmenų. Nuo ko gi priklauso medžiotojo sėkmė: nuo humoro, patirties, ar nuo “lazdos”. O čia jau, kaip ir versle, lazda turi du galus: pasiseks ar nepasiseks. Bet nei vienas medžioklis ar medžioklės verslo žinovas nepaneigs, kad patirtis ir taiklus šūvis šiuose reikaluose – svarbiausia. Taiklumas gi priklauso nuo medžiojo “atmuštos” rankos ir prišaudyto šautuvo. Netaiklus šūvis, - tai geriausiu atveju - į orą paleisti pinigai, nusivylimo ir nepasitikėjimo savimi jausmas, nereikalingas triukšmas, išbaidantis žvėris ir kolegų medžiotojų skresakiavimas. Blogiausiu atveju – sužeistas žvėris, kuris turi kankintis, gyventi suluošintas, ir, anksčiau ar vėliau tapti kieno tai auka. Įsigyjant naują ar prieš sezoną pailmant į rankas seną šautuvą būtina jį prišaudyti bei patikrinti jo techninį stovį. Ar visi medžiotojai turi tokią galimybę, ar jie žino, kur Lietuvoje teikiamos šautuvų serviso bei prišaudymo paslaugos. Dauguma medžiotojų mano pažįstą savo šautuvą, jį “pakrapšto” patys, o prišaudo (ne paslaptis) išėję į laukus, gamtoje. Vienu ir kitu atveju tai rizikinga. Galų gale toks elgesys parodo medžiotojo kultūrą.Gamtoje prišaudyti graižtvidį šautuvą yra labai pavojinga. Kulka, nepataikiusi į taikinį, mirtiną jėgą gali išlaikyti skriedama net kelis kilometrus. O neduok, dieve, jeigu nekalta auka... Lietuvoje esančios uždaro tipo šaudyklos, kuriose galima saugiau prišaudyti šautuvą, koncentruojasi didmiesčiuose. O ką daryti medžiotojui gyvenančiam toliau nuo jų? Šiaurės Lietuvoje ir tai, tik Šiauliuose, yra vienintelė tokio tipo šaudykla, kuri jau pradėjo teikti ir šautuvų serviso paslaugas. Visi medžiotojų būreliai savo narių patogumai galėtų kolektyviai atvykti į tokias šaudyklas ir prišaudyti šautuvus, o jaunesni ir nepatyrę medžiotojai juos duotų patikrinti meistrams. Verslininkas, UAB „Vollit“ direktorius, Gintautas Rimša, medžiotoju tapęs, kad „ta pačia kalba“ bendrautų su klientais sako, jog šiandien medžiotojui svarbiausia turėti patikimą įrankį, kuriuo galėtų saugiai medžioti. Anot verslininko, pastaruoju metu atsiranda ir teigiamų poslinkių medžioklėje – medžioklės kultūra: daugelis medžiotojų nerizikuoja, savo šautuvą prišaudo šaudykloje, talkinant prityrusiam specialistui, kuris kartu patikrina bei įvertina ginklo techninį stovį. Pasak verslininko, medžiotojai palaipsniui pradeda įsigyti kelis graižtvinius šautuvus ir naudoja juos atskiroms žvėrių rūšims medžioti: stirnoms vieno kalibro, šernams – kito. Kiškiams, kaip įprasta naudojamas lygiavamzdis šautuvas. Anot pašnekovo, idealiausias ir tinkamiausias ilgaausiams sumedžioti būtų italų firmos BERETTA pusautomatis šautuvas. Naudojant kokybiškus SK-Hubertus šovinius, juo vienu kartu galima paleisti 2-3 šūvius. Direktorius tai akcentavo iš praktinės patirties, nes UAB „Vollit“ yra oficialus ir vienintelis šių šautuvų bei šovinių atstovas Lietuvoje, ir nemaža dalis klientų-medžiotojų renkasi būtent šiuos ginklus bei šovinius. „Kiškis - gudrus ir vikrus žvėrelis, mokantis gerai mėtyti pėdas. Todėl, nors jis ir nedidelis, sumedžioti ilgaausį, - tai įrodyti savo taiklumą, šautuvo gerą priežiūrą, na ir, žinoma, - vyriškumą, kas neatsiejama medžioklės tradicijų vertinime. O medžiotojų žmonoms belieka savo išmonę parodyti virtuvėje, tuo pamaloninant nugalėtoją-medžioklį. Tokia jau ta kiškių medžioklės filosofija“, - linkėdamas geriau vienu šūviu nušauti vieną tikrą kiškį, nei kelis išgalvotus, mintį pabaigė UAB „Vollit“ direktorius Gintautas Rimša.
×